pražuvas

prãžuvas sm. (1) 1. Sut pražudymas, praradimas, netekimas: Pirma žala – pražuvas ... mylistos SPI149. 2. pražuvėlis: Jau ir prãžuvas atsirado, jau namie Ut. Neradę jokių pražuvo pėdsakų Vr. Arklys prãžuvas Sb.